Print This Page

Aktualijos

2015.03.16

In memoriam Algė Regina Grinevičiūtė – Jankevičienė 1930-2015


Kovo 11 d. eidama aštuoniasdešimt penktuosius metus mirė žymi Lietuvos menotyrininkė inžinierė architektė, architektūros mokslų daktarė, humanitarinių mokslų habilituota daktarė Algė Regina Grinevičiūtė – Jankevičienė.
A. Jankevičienė gimė 1930 metų birželio 27 dieną Kaune. 1955 m. baigė Kauno politechnikos instituto Statybos fakulteto Architektūros specialybę, 1959–1961 metais studijavo Statybos ir architektūros instituto aspirantūroje. 1963 metais A. Jankevičienė apgynė architektūros mokslų kandidato (dabar daktaro) disertaciją Viduramžių Lietuvos visuomeninių pastatų architektūra, 2000 m. Vytauto Didžiojo universitete – habilituoto daktaro disertaciją Lietuvos medinė sakralinė architektūra: bažnyčios, koplyčios ir varpinės, paskelbė daugiau nei 280 straipsnių, mokslo studijų apie Lietuvos gotiką, liaudies architektūrą.

Jankeviciene  Dr. Algė Jankevičienė 1963–2009 m. dirbo Architektūros ir statybos institute, 1997–2002 m.
  Kultūros ir meno institute, 2002–2003 Kultūros filosofijos ir meno institute Vilniuje.
  1975–2009 m. ji vadovavo Architektūros ir statybos instituto Architektūros istorijos
  sektoriui, kuriame buvo parengtas Lietuvos paminklų sąvadas, Lietuvos architektūros
  istorijos daugiatomis
bei kiti Lietuvos architektūros istorijai reikšmingų veikalų.
 Vadovaujant A.Jankevičienei sektoriuje mokslinę veiklą pradėjo ir tobulino dr. prof.  Vytautas 
  Levandauskas, dr. prof. Nijolė Lukšionytė, dr. Marija Rupeikienė, dr. Dalė Puodžiukienė,
  Jolita Kančienė ir kt.

  Dr. prof. Algei Jankevičienei 1980 m. suteiktas Nusipelniusios architektės Garbės vardas.
  Už darbą Lietuvių liaudies architektūra 1970 m. (kartu su kitais autoriais)
  skirta Valstybinė premija, 2004 metais už darbų ciklą Lietuvos sakralinės architektūros
  tyrimai (1957–2003 m.)
suteikta Lietuvos Mokslo premija. 2003 m. ji apdovanota Didžiojo
  Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

Iškili lietuvių kultūrologė prof. Ingė Lukšaitė taip apibūdino Algės Reginos Jankevičienės mokslinio ir kūrybinio darbo svarbą Lietuvos architektūrologijoje: „A. Jankevičienė moksliniame darbe gebėjo suderinti plataus užmojo sintezę su detaliais architektūros statinių lauko tyrimais. Ji apibendrino kitų tyrėjų ir dalį duomenų pati surinko apie 265 bažnyčias, 220 varpinių ir 100 koplyčių. Jos tyrinėjimai apėmė to meto Lietuvos valstybės architektūros visumą: didžiuosius sakralinius pastatus, mažąją sakralinę ir pasaulietinę architektūrą. Šį stilių tyrė matydama platų Europos architektūros istorijos kontekstą, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gotikos raidą lygino su Vidurio ir Vidurio Rytų Europos kraštų architektūros formų kaita. Ji nustatė Lietuvos gotikos raidos ypatybes, priėjo išvados, kad Lietuvą pasiekė jos vėlyvosios formos, apibūdino Lietuvos sakralinių gotikos pastatų būdinguosius bruožus: pristatytus aštuoniakampius į viršų laibėjančius bokštus, nesikartojančio piešinio skliautus navose, kiek kitokias bažnyčios vidaus erdvės skirstymo proporcijas. Išžvalgė Lietuvos gotikos bažnyčių ir koplyčių skliautus ir susistemino juos; priėjo išvados, kad Lietuvos statiniams būdingi vidurinę navą ir presbiteriją dengiantys žvaigždiniai ir tinkliniai, o siauras šonines navas – tinkliniai ir krikštoliniai skliautai. Visai Vidurio Rytų Europos architektūros istorijai yra vertingos jos išvados apie gotikos stiliaus elementų raišką Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės beveik visų religijų sakralinių pastatų architektūroje, tarp jų ir plačiai paplitusiame XVI amžiaus stačiatikių bizantinio stiliaus sakraliniuose pastatuose Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. A. Jankevičienė yra žymiausia Lietuvos gotikos architektūros istorikė, įjungusi Lietuvos gotikos istoriją į Europos architektūros raidą“.

Vaidas Petrulis

^